prisijunkite prie akcijos:


pagal http://swpat.ffii.org , http://www.nosoftwarepatents.com/lt/m/dangers/index.html ,
bei koorporaciju argumentus uz patentus http://www.patents4innovation.org/ , http://campaignforcreativity.org/camp4creativity/
(paprastiems žmonėms (nepolitikams) trumpai, gerai ir lietuviškai paaiškinta http://www.pilieciai.lt/minerva/viewtopic.php?t=190 bei kiek daugiau info http://www.neo.lt/nkm/index.phtml?lst=news&id=1078&p= ir http://www.omni.lt/index.php?base/z_117536)

PROBLEMA turi 5 aspektus:

1) KONKURENCINĮ-KOMERCINĮ

Šią direktyvą nori "prastumti" didžiosios koorporacijos IBM, M$ ir pan,
motyvuodamos tuo, kad patentai naudingi inovacijom -- leidžia apsaugoti intelektualią produkciją.
Tačiau realiai, tai stabdytų inovacijas (ypač PĮ) smulkiajame versle, kuris
- pripažįstamas kaip vienas iš efektyviausiu inovacijų "variklių"
- dažnai yra paremtas atviru kodu (http://opensource.org)
- neturi išteklių patenams ir galimam bylinėjimuisi dėl jų.

Galimas bylinėjimasis nesunkiai panaudojamas kaip legalus reketas,
- bylinejimasis smulk.verslui reiškia bankrotą, nes bylos metu būna įšaldoma veikla
- tad geriau sumokėti kažkokį mokestį (už jų nurodomas licenzijas)
arba parduoti savo patentą koorporacijai už jos siūlomą kainą..

Ką koorporacijoms ir MVĮ reiškia atviras kodas:
- jo programos yra pigi ir patikima alternatyva brangiai kainuojantiems Windows bei MS Office
- nykstant nebaudžiamo piratavimo galimybėms, didėja atviro kodo GNU-Linux bei OpenOffice? vartotojų - atviro kodo programos yra platinamos laisvai ir nebūna patentuojamos

Kuo didžiosios koorporacijos gąsdina atvirą kodą ir smulkųjį verslą?:
- programai sukurti reikia daug sudėtinių dalių, ty. algoritmų, kurie gali būti jau užpatentuoti,
- koorporacijos turi tūkstančius PĮ patentų ir gali jais manipuliuoti

2) PROGRAMAVIMO SUDĖTINGUMO

Kuriant programas, jos nėra rašomos nuo nulio. Yra naudojama daug jau anksčiau sukurtų programavimo elementų (programavimo moduliai, funkcijų bibliotekos ar pan.). Tie programavimo elementai buvo kuriami ir tobulinami jau daugiau nei 20 metų, ir juose yra naudojama daug ir įvairios paskirties idėjų, algoritmų, pvz:
- duomenų nuskaitymui, rikiavimui, paieškai,
- vaizdo "piešimui" ekrane,
- vartotojo sąsajos organizavimui,
- multimedia suspaudimui bei atkūrimui
- kompiuterio dalių, pvz, pelės, klaviatūros, diskasūkių, valdymui
- įvairiam programos loginiam organizavimui ir t.t.

Užpatentuoti galima net ir kelių eilučių algoritmus (pvz, GIF naudojamas LZW suspaudimo algoritmas), tuo tarpu, vienoje programoje gali būti panaudoti keli šimtai tokių smulkių algoritmų - programiniai tekstai dažnai užima tūkstančius eilučių! Kiekvieną kartą, kuriant programą, reiktų ieškoti galimų patentų ir atskirai derėtis gal su dešimčia patentų turėtojų - tai ženkliai sabdytų programų kūrimą ir didintų kaštus.

Viename internetiniame puslapyje galima priskaičiuoti 20 patentų! O jame pagrinde tik vartotojo sąsaja, duomenų perdavimas internetu ir elementarios e-komercijos idėjos. http://webshop.ffii.org

3) EKONOMINIO EFEKTO PAGRĮSTUMO

Dabar siūlomoje direktyvoje yra numatyta, kad
- PĮ patentai galioja max 20 metų,
- kas yra nepamatuotai daug, palyginus su dabartiniais (l. sparčiais) PĮ progreso tempais.
- nėra įvertinta kokia galimybė/tikimybė, kad_tavo_technologiją_nuplagijuos vs kad_ją_sugalvos_patys.

4) TEISINĖS FORMULUOTĖS ("Ne, bet taip")

1973 Europos patentų konvencija 52 straipsnis teigia, kad programinė įranga nėra patentuojama,
bet 1987 metais atsirado interpretacija, kad PĮ "kaipo tokia" nėra patentuojamba, bet yra galimybė patentuoti programinę įrangą, kai ji turi techninį efektą (nors nėra sutarimo, kas yra "techninis efektas").
pvz, pelės perpaišymas ekrane, pelės dvigubas spustelėjimas, progreso juosto paišymas jau yra užpatentuoti... iš viso iš apie 30'000 programinių sprendimų
http://www.infobalt.lt/new/enet/index.php?&t=apsauga&i=5818

Daug(uma?) programų kūrėjų teigia, kad patentai nebūtini:
- užtenka autorinių teisių (copyright), kurios įsigalioja automatiškai (be papildomų išlaidų) ir yra pagrįstos įstatymais.
- platinant programas mašininiu kodu be pirminio teksto, programinių sprendimų (algoritmų), ypač sudėtingų ir netikėtų, neįmanoma atgaminti .

5) POLITINĮ

  • 2002 m. vasario 20 d. Europos Komisija pasiūlė direktyvos variantą, leidžiantį patentuoti netgi "proceso progreso juostą". (pagal minėtą teisinę formuluotę)


comments:

a -- Sun, 15 May 2005 10:36:55 +0300 reply
a

qwerty -- Tue, 17 May 2005 10:48:19 +0300 reply
kad labai jau levos tos akl siulomos programos....

zmogus -- Tue, 17 May 2005 16:31:19 +0300 reply
kalbama apie visas atvirojo kodo programas ir t.t. zmones turetu suprasti kokia tai rimta problema.

to qwerty -- Thu, 19 May 2005 14:15:25 +0300 reply
jei AKL programos lievos, tai idomu, kodel zmones jas sekmingai naudoja?
Lietuvoje http://www.aki.vtu.lt/prezentacijos/PATIKIMI-2005-04-05.pdf
ir užsienyje http://www.aki.vtu.lt/prezentacijos/Novell-2005-04-05.pdf.
Na dažnai reikia paplušėti, norint tvarkingai jas paruošti naudojimuisi, bet sumoj tai maždaug perpus pigiau, nei MS produktai. Azijos šalys, pvz Kinija, Indija, masiškai renkasi Linux vietoj Windows...

Kinderis -- Thu, 26 May 2005 08:44:17 +0300 reply
Atvisa kodas yra cool, bet manau, kad tokis atviras kodas kazkada baigsis ir taps tuo paciu pries ka dabar bandoma pasisakyti, kitaip tariant - viskas kas siuo metu yra nemokoma kazkada taps mokama :( galima ir pavyzduka maza, kad ir "RedHat?" kazka buvo visiskai nemokomas o jau daba patapo komerciniu , va tau ir atviras kodas...

pasidziaug rades, neverk pametes -- Fri, 27 May 2005 02:41:11 +0300 reply
is principo viskas priklauso nuo pradines licenzijos jei tai GPL, tai nelabai gali baigtis: per daug geru dalyku yra, kad ju atsisakytum, o jei naudoji tai ir tobulini :) na niuansai tik tokie, kad jei priima patentus ir nebegali verslui naudoti, tai lieka tik tobulintojai-entuziastai bei iv. visuomenines geroves projektu apmokami programavimai.. Ir naudojimas nepelno tixlams (ale asmeniškai, švietimui, vyriausyb/visuomenin sektoriuj)..